Pirmą kartą gimdoje patirtų modelių (judėjimo) atspindžiai ir jų atsikartojimas yra stebimi mažų vaikų raidos etapuose. Tai sudaro pagrindą vaiko vystimosi raidoje ir padeda pagrindus tolimesniems jo emocinio, socialininio, intelektualinio ir dvasinio augimo etapuose. Pirmasis ir pamatinis visų mūsų mokymasis prasideda dar įsčiose. Pirmiausia per fizinius pojūčius toliau per kūno išmintį ir tiesioginį ląstelės pažinimą pradedame pažindintis su itin jautria savo nervų sistema.
Vandeningoje gimdos aplinkoje ląstelės sužino apie savo vietą žemėje per jas veikiančias žemės gravitacijos ir traukos pojūčius. Plūduriuojančiame pasaulyje pirmiausia išmokstame pasiduoti didelei gravitacijos jėgai, leistis jos palaikomiems ir jai atsiduoti.
Tad kartu su judesio ir aplinkos pojūčiais PRISILIETIMAS yra pagrindinis būdas, kuriuo ląstelė sužino apie save ir aplinką kurioje ji yra. Išorinė ląstelės membrana paliečia skystį, kuriame ji plūduriuoja, o tai savo ruoštu paliečia ir kitas šalia plūduriuojančias ląsteles. Ląstelės kontaktuoja, kvėpuoja ir liečiasi. Kontakto metu atsiranda elementarus savęs pažinimo jausmas.
Deane Juhan, Trager® psichofizinės integracijos instituto praktikas, dirbantis su kūno judesio terapija, anatomija ir fiziologija sako – „prisilietimas yra chronologinė ir psichologinė pojūčių motina“.
Prisiminimai apie ankstyvuosius išgyvenimus „saugomi“ kūne kaip energetiniai blokai ir fiziniai pojūčiai, o jų suvokimas gali būti iššauktas vėlesnio gyvenimo momentais, kai atsiranda asociatyvus ryšys su pirmine patirtimi. Per kūno reakciją, simptomą ar požiūrį, kuris savo ruoštu paveikia kitas elgesio sritis.
Taikant kūno judesio terapiją atrandame ir atkuriame naujus pojūčius kūno sistemoje. Su teigiamu palaikymu, meile ir vadovanimu, galime iš naujo, jau būdami suaugę pereiti ankstyvuosius savo išgyvenimus. Patirti ir ištirti skirtingas kūno reakcijas į ankstyvuosius modelius. Suteikdami papildomą atramą ir stumuliavimą integruojame naujas patirtis. Patyrus ir atpažinus naują sveikatos ir vientisumo modelį, kūnas ir protas natūraliai bus linkęs pasirinkti labiau efektyvų ir harmoningą jam ir jo nervų sistemai naudingą veikimo principą.